nevėkšla — dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vėkšla — scom. (1) juok. sakoma atsikertant į pavadinimą nevėkšla: Nevėkšla, pasitrauk! – Atsirado vėkšla! Krš … Dictionary of the Lithuanian Language
apsivėžti — 1. Kv, Šv žr. apsiviežti: Yr apsivėžančių̃ žmonių: ėda, ką sugreiba Eig. Tokį [nešvariai išvirtą] valgį kas galia apsivėžti valgyti Grdm. Su tokia nevėkšla apsivėžė gyventi! Lkv. 2. Š nesigėdyti, išdrįsti: Kas apsivėžė, kas taip padarė! Vn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgara — ìšgara sf. (1) 1. kas išgaruoja: Vėjas drauge su kvepalų smilkalais nešė jūros kvapus ir per dieną saulės įkaitintų mūrų išgaras rš. Pro tirštus tabako dūmus, kūnų išgaras jis matė begalę linguojančių galvų rš. Automobilio išgaros nespėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išstatyti — tr. K, Rtr, Š, KŽ; N, M, L 1. daugelį pastatyti vertikaliai: Linus, durpes išstatyti DŽ1. Kolei išstãtėm linus, ir sutemė Alv. Juo tabokai yra išstatyti į saulėkaitį, juo geresnę įgauna barvą ir kvapą S.Dauk. 2. kurį laiką statyti ką vertikaliai … Dictionary of the Lithuanian Language
kūlys — 1 kūlỹs sm. (4) NdŽ, DŽ 1. N ryšulys: Kad atskleidė kūlį skepetų – akys klysta Skr. Padavė didelį kū̃lį popierų Raud. 2. gniutulas: Atnešk vielos kūlį, reiks išvyniot Km. ║ kamuolys: Ugnies kūlỹs KI435. Dūmų kūliai rš. Tik pasirodo kūlys… … Dictionary of the Lithuanian Language
letvėža — sf. (1) 1. J, Žal žr. letežė: Še lauk, kur lipi su savo letvėžoms (negražiomis kojomis)! Skr. Vyžos kaip letvėžos, peršlapo, išsiskėtė Vl. 2. scom. Vdžg, Rs, Lkč niekam tikęs, apsileidęs, nerangus žmogus, nevėkšla, ištižėlis: Reikia čia man tokio … Dictionary of the Lithuanian Language
luošas — 1 luõšas sm. (4) vėpla, nevėkšla: Tie luošaĩ kad visiškai Trgn. Anys mañ vadina luošu, o anys patys dar didesni luošai Lkm … Dictionary of the Lithuanian Language
midikis — mìdikis sm. (1) 1. Šk staklių prietaisas apmatų velenui prilaikyti, kad nesisuktų; šunytis. 2. tinginys, nevėkšla: Žiūrėk, tas mìdikis jau vaikšto Šn. Ot mìdikis piemuo – visą kampą vasarojaus nuganė Snt … Dictionary of the Lithuanian Language
nerėčia — scom. (1) Žr, Pln, nẽrėčia (1) Šts kas menkas, nususęs, nevykęs; nevėkšla: Arklys musie sako: „Tu, nerėčia būdama, tarys doru gyviu esanti“ PP51. Neišmanau, ką tims nerėčioms paduoti valgyti Plt. ^ Pula į akis kaip nerėčia koks Tv … Dictionary of the Lithuanian Language